Endodontija
Endodontologija – odontologijos sritis, aprėpianti visa, kas susiję su dantų šaknų kanalų sistemos gydymu. Esant sparčiai mokslo pažangai, atsirandant vis modernesnėms technologijoms gydytojai endodontologai gali ne tik gilinti savo žinias, bet ir efektyviau gydyti bei pergydyti dantis endodontiškai.
Pirmiausia svarbu suprasti, kas iššaukia endodontinės ligos atsiradimą. Yra trys pagrindiniai etiologiniai (priežastiniai) faktoriai:
infekcinis;
jatrogeninis;
trauminis.
Infekcija , dažniausiai per kariozinę ertmę , patekusi į danties minkštąjį audinį – pulpą (liaudyje vadinamą „nervu“) – sukelia uždegimą, pažeidžia pulpos kraujagysles bei nervines skaidulas ir ji žūva. Šis procesas dažnai lydimas tam tikrų klinikinių simptomų, pagrindiniai būtų:
skausmas (priklausomai nuo endodontinės ligos nuo labai aštraus, priepuolinio iki buko, maudžiančio pobūdžio, dažniausiai stiprėjantis vakare bei naktį);
danties „pakėlimas“;
tam tikrais atvejais, kai uždegiminis procesas išplinta, galimas minkštųjų audinių aplink priežastinį dantį patinimas. Tuomet gali pakilti ir temperatūra;
burnos ertmėje, dažnai pažeisto danties projekcijoje, gali atsirasti fistulė („pūlinukas“). Šis darinys neretai išnyksta, o po tam tikro laiko tarpo vėl iškyla burnos ertmėje.
Jatrogeninis faktorius tiesiogiai susijęs su dantų gydymo metu atliekamomis procedūromis bei naudojamais vaistais. Šis faktorius kaip etiologinis šiuo metu yra gan retas, kadangi naudoti organizmui toksiškus vaistus draudžiama, o danties kietųjų audinių perkaitinimas gręžiant dantį be aušinimo vandens srove šiai dienai mažai kur aktualus dėl naujausių technologijų plataus ir greito įdiegimo.
Pulpos uždegimas gali įvykti ir dėl traumos – tiek lėtinės, galinčios atsirasti dėl nekokybiškos restauracijos (pvz. likęs per aukštas kontaktinis taškas), per didelės jėgos veikimo, atsirandančios ortodontinio gydymo metu, tiek ūmios, esant danties mechaniniam pažeidimui (sumušimui, nuskėlimui daliniam panirimui ir pan.).
Infekcinis faktorius yra dažniausiai pasitaikantis. Infekcija patenka į pulpą dėl dantį pažeidusio kariozinio proceso, esant nekokybiškoms restauracijoms (plomboms ar vainikėliams), po traumų, kai lieka atviras nervas, kai kuriais atvejais netgi retrogradiškai, t.y. pro dantenų vagelę šalia stipriai pažeisto dantį supančio kaulo, tiesiogiai į šaknų kanalų sistemą pro šaknies viršūnę.
Taigi bet kuriam šių faktorių veikiant, gali išsivystyti pulpos uždegimas. Štai čia ir prasideda endodontologija. Kadangi šis gydymas labai svarbus norint išsaugoti „nuosavą“ dantį burnos ertmėje, buvo įdiegta daug naujų technologijų kiek galima kokybiškesniam kanalų sistemos gydymui bei pergydymui (esant nekokybiškam pirminiam endodontiniam gydymui). Gydymui pritaikius padidinimą ir gerą apšvietimą (specialius akinius, mikroskopą) , ultragarsinį aparatą , atsivėrė didžiulės galimybės endodontologijoje.Jos leidžia ne tik taisyklingai suformuoti danties endodontinę ertmę, surasti pagrindinių bei papildomų kanalų įeigas, pašalinti seną plombinę medžiagą, surasti užkalkėjusius kanalus, efektyviau šalinti kanaluose likusius svetimkūnius bei senus kultinius įklotus („štiftus“), aptikti tokias komplikacijas kaip perforacijas („prakiurimus“) ar skilimus.
Klinikoje tam naudojamas žymios vokiečių firmos Carl Zeiss mikroskopas bei Satelec firmos P5 Newtron XS ultragarsinis aparatas, kanalai formuojami tiek rankinių, tiek mašininių ProTaper instrumentų pagalba, plombuojami karšta gutaperča E&Q Master (META) aparato pagalba, leidžiančia užpildyti kanalų sistemą (pagrindinius bei pridėtinius kanalus, atsišakojimus, formų įvairovę) tirmatėje erdvėje.
Nors technologijos sparčiai žengia į priekį ir leidžia gydytojams atlikti itin sudėtingas procedūras, reikėtų nepamiršti, jog nesėkmingo gydymo rizika išlieka. Todėl po endodontinio gydymo rekomenduojama toliau bendradarbiauti su gydytoju, kad būtų įmanomas danties klinikinis bei rentgenologinis stebėjimas bent 3-4 metus.
