Periodontas


Kas yra periodonto ligos?

Kad aiškiau suprastume, kas yra periodonto ligos, pirmiausia turime išsiaiškinti – kas yra periodontas (liaud. paradontozė)? Periodontas arba dar kitaip vadinamas apydantis – tai audiniai supantys dantį. Taigi periodontą sudaro: dantenos, periodonto raiščiai, danties cementas bei alveolės kaulas. Būtent šios struktūros ir pažeidžiamos periodonto ligų metu.

Kokios yra periodonto ligos?

Periodonto ligas galima suskirstyti:

  1. Dantenų ligos;
  2. Lėtinis periodontitas arba suaugusiųjų periodontitas;
  3. Greitai progresuojantis arba agresyvus periodontitas;
  4. Periodontitas dėl sisteminių ligų;
  5. Nekrozinės periodonto ligos;
  6. Kraštinio periodonto pūlinys;
  7. Periodontitas susijęs su endodontine patologija;
  8. Periodonto ligos dėl raidos anomalijų ar būklių.

Taigi, yra išskiriamos įvairios periodonto ligų formos, kurios skiriasi savo prigimtimi, vystymųsi ir gydymo efektyvumu.

Dantenų uždegimas ir lėtinis (suaugusiųjų) periodontitas yra dažniausiai pasitaikančios periodonto ligos. Tai infekcinės ligos, kurių pagrindinė priežastis – bakterinis apnašas ir akmenys. Negydomas dantenų uždegimas progresuoja, kol pažeidžiamos gilesnės struktūros – periodonto raiščiai, alveolės kaulas, tuomet susergama liga, kuri vadinama lėtiniu periodontitu. Šios ligos atveju profesionalios burnos higienos pas higienistą neužtenka, reikalinga gilesnė chirurginė intervencija, kurią atlieka gydytojas periodontologas.

2000-aisiais metais buvo ištirtas lėtinio periodontito paplitimas Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad net 85% žmonių iki 35-erių metų sirgo dantenų uždegimu – būklė, kuri negydoma pereina į kaulo tirpimą, dėl kurio vėliau tenka pašalinti dants. Apydančio ligų paplitimas Lietuvoje, taip pat ir visame pasaulyje, siekia net 70–80%. Tai reiškia, septyniems žmonėms iš dešimties reikalinga periodontologo konsultacija ir/ar gydymas. Lėtinis periodontitas – klastinga liga. Jos eiga lėta ir dažniausiai ilga, t.y., trunka kelerius ar net keliasdešimt metų, per kuriuos pacientams nesukelia jokių nusiskundimų. Praktika rodo, kad dažniausiai pacientai patys kreipiasi į gydytoją esant jau sunkiam periodontito laipsniui. Dažniausios apsilankymo pas periodontologą priežastys: dantų paslankumas, pūliavimas, skausmas. Ligos gydymo prognozė visada geresnė gydymą pradedant kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje, tačiau sunkaus laipsnio periodontito gydymas taip pat gali būti rezultatyvus.

Kiek svarbus sveikas periodontas prieš dantų implantavimą ir dantų protezavimą?

Dantų protezavimas fiksuotais ar išimamais protezais – kiekvieno odontologo kasdienybė. Sveikas periodontas garantuoja protezavimo kokybę ir ilgaamžiškumą. Žinant, jog periodontito paplitimas siekia 70–80%, protezuojantys gydytojai odontologai prieš sudarydami gydymo planą privalo įvertinti periodonto būklę ir įtardami periodontitą siųsti pacientą periodontologo konsultacijai ir gydymui. Protezuojančio ar implantuojančio gydytojo odontologo bendradarbiavimas su periodontologu ypač svarbus norint pasiekti gerų gydymo rezultatų. Kitu atveju, nesustabdyta periodonto patologija toliau greitai ir dažnai nepastebimai progresuoja, kol pacientas netenka ne tik naujų protezų, bet ir dantų.

Kaip atpažinti ligą? Dantenų uždegimo pagrindiniai simptomai:

  1. Paraudusios dantenos;
  2. Dantenų kraujavimas;
  3. Dantenų skausmas;
  4. Blogas kvapas iš burnos;
  5. Dantenų išvešėjimas.

Lėtinio periodontito simptomai:

  1. Paraudusios dantenos;
  2. Dantenų kraujavimas;
  3. Dantenų skausmas;
  4. Blogas kvapas iš burnos;
  5. Dantų paslankumas – dantų klibėjimas;
  6. Išskyros iš dantenų (pūliavimas);
  7. Dantų šaknų apsinuoginimas ir dantų jautrumas.

Jeigu pastebėjote bent vieną iš minėtų ligos požymių, nedelsiant kreipkitės į periodontologą, nes net ir paprastas dantenų kraujavimas dažnai gali slėpti klastingą ligą. Tik po išsamaus paciento burnos būklės ištyrimo galima nuspręsti, ar pacientas neserga šia liga.

Dantenų uždegimas. Lėtinis periodontitas. Periodonto ligų gydymas

I fazė: ligos etiologinių veiksnių išsiaiškinimas bei pašalinimas. Asmens burnos higienos instruktažas.

II fazė: chirurginis periodonto gydymas ir/ar chirurginis etiologinių veiksnių koregavimas.

  • a) dantenų kiuretžas – dantenų kišenių valymas vietinėje nejautroje.
  • b) Lopo operacija – procedūra, kurios metu atliekamas dantų šaknų valymas, gramdymas, uždegiminių dantenų sankaupų ir granuliacijų šalinimas, chirurginiu būdu formuojamos dantenos ir kaulas. Pagal indikacijas atliekamos kaulo atstatymo procedūros.

III fazė: Palaikomasis periodonto gydymas. Apima kartotinius vizitus pas periodontologą, siekiant palaikyti gerą periodonto būklę, kartojami asmens burnos higienos instruktažai.

Kas yra dantenų recesija?

Dantenų recesija – tai būklė, kai dėl dantenų atsitraukimo palaipsniui apsinuogina danties šaknies paviršius. Yra daugybė dantenų recesiją sąlygojančių veiksnių.

Pagrindiniai simptomai:

  1. Dantenų krašto atsitraukimas ir danties šaknies apsinuoginimas;
  2. Danties jautrumas įvairiems dirgikliams;
  3. Blogas estetinis vaizdas – dantis atrodo išilgėjęs;
  4. Dantenų spalvos pokyčiai.

Kodėl reikia gydyti dantenų recesiją?

Negydant dantenų recesijos, atsidengęs danties šaknies paviršius yra daug greičiau pažeidžiamas dantų ėduonies, nes šaknį dengiantis cementas lyginant su emaliu yra neatsparus ėduonį sukeliantiems veiksniams. Be to, negydoma dantenų recesija dažniausiai progresuoja, dėlto prastėja estetinis vaizdas bei didėja danties jautrumas.

Konsultacijos metu gydytojas periodontologas įvertinęs recesijos apimtį ir išplitimą parenka optimaliausią gydymą. Gydymas gali būti konservatyvus – siekiama sustabdyti būklės progresavimą bei palengvinti simptomus, taip pat chirurginis recesijos(ų) gydymas – recesijos dengimas. Po chirurginio recesijos gydymo visi minėti simptomai paprastai išnyksta, o pacientas džiaugiasi pagerėjusia dantenų estetika.

Recesija ties iltiniu dantimi                                                      Chirurginis recesijos uždengimas

Periodontas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *